„Čia dar yra nustatoma tik tiekimo kaina, kokios bus galutinės kainos vartotojams, kol kas dar sunku pasakyti. Jos paaiškės, kai sužinosime, už kiek pirksime dujas", – po posėdžio žurnalistams sakė VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys.
Nustatyta pelno marža labiausiai apkarpys su komisijos sprendimu nesutinkančios „Dujotekanos" pelną. Sprendimą neteisėtu vadinanti bendrovė dėl pelno normos sumažinimo nuo 17 proc. iki 6,5 proc. kiekvieną mėnesį praras apie 1 mln. Lt.
„Dujotekana" posėdyje prašė atidėti komisijos sprendimą, nes įmonė dar nėra pateikusi reikiamų duomenų. Bendrovei atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas žurnalistams tvirtino, kad teismas yra išaiškinęs, jog komisija negali prašyti duomenų iš „Dujotekanos".
VKEKK atsisakė atidėti sprendimą, nes spalio 30 diena yra paskutinė diena, iki kada, remiantis įstatymais, galima nustatyti kitų metų pelno maržą. „Dėl bylinėjimosi su „Dujotekana" galima pasakyti, kad jau pripratome. Kitaip būtų sunku įsivaizduoti mūsų gyvenimą", – sakė VKEKK pirmininkas.
Nors „Lietuvos dujos" komisijos sprendimu taip pat liko nepatenkintos, jų pelnas iš esmės sumažėti neturėtų, nors šiais metais jos dirba su 12 proc. pelno marža.
„Lietuvos dujų" generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius piktinasi, kad Gamtinių dujų įstatyme numatytas privalomas dujų rezervo saugojimas, tačiau nenumatyta, kas už tai turi mokėti ir tiekimo kainą skaičiuodama komisija šių sąnaudų neįtraukė. Jis grasina, kad gali tekti atsisakyti dujų saugojimo.
„Jūs prisimenate patys, kai buvo nutraukti dujų tiekimai. (...) Šiandien kompanija yra padariusi investicijas pasienyje ir yra sutartis su „Latvijos dujomis" dėl saugojimo. Mes nuolat informuojame Vyriausybę, visas institucijas, apie tai, kokie kiekiai yra padėti ir sakome, kad broliai latviai prašo už tai sumokėti. Kai klausiame, kodėl šios sąnaudos neįskaičiuojamos, sako, kad kažkas neparašė kažkokio popieriaus", – dėstė jis.
V.Valentukevičius negalėjo atskleisti saugomų kiekių, tačiau sąnaudos, anot jo, yra didelės. Bendrovė prašė numatyti kiek didesnę, maždaug 57 Lt/tūkst. kub. m kainą, ji esą būtų padengusi minėtas sąnaudas.
VKEKK ramina, kad kai tik bus Vyriausybės nutarimas, šios sąnaudos bus įtrauktos į tiekimo kainą.
Į dujų tiekimo kainą įskaičiuojamos išlaidos sutarčių sudarymui, vartotojų apskaitai bei sąskaitų išrašymui, pašto išlaidos, šiai paslaugai reikalingo turto eksploatacinės ir nusidėvėjimo išlaidos, darbuotojų darbo užmokestis, normatyvinis pelnas.
DELFI primena, kad pagal liepos paskutinę dieną patvirtintą laikinąją gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką, dujų tiekėjų pelno marža gali būti 5-8 proc. Balandį kadenciją baigusios VKEKK parengtą ir priimtą metodiką kritikavo dujas tiekiančios bendrovės, Ūkio ministerija ir pati Vyriausybė.
Daugiausiai nesutarimų kilo dėl komisijos pasiūlytos dujų tiekėjų pelno maržos, kuri apkarpo bendrovių pelnus. Ūkio ministerija siūlė numatyti 10-11 proc. dujininkų pelno maržą.
Dar balandį Seimas priėmė daugiau nei trejus metus rengtą Gamtinių dujų įstatymą, tačiau visiškai priešingą nei jam pateikė Vyriausybė.
Seimas nusprendė dujų kainas reguliuoti visiems šalies vartotojams, o Vyriausybės teiktame projekte siūlyta dar labiau liberalizuoti rinką ir kainas reguliuoti tik buitiniams vartotojams. Iki tol galiojusiame įstatyme dujų kainos reguliuotos buitiniams ir smulkiesiems dujų vartotojams.
Vyriausybė praėjus porai mėnesių nuo įstatymo priėmimo nusprendė Seimui teikti įstatymo pataisas, kuriomis vėl dujų kainas siūloma reguliuoti tik buitiniams vartotojams.
